Psichoanalitinė psichoterapija

Psichoanalitinė psichoterapija yra psichoterapinė terapijos forma, kuri yra pagrįsta Sigmundo Freudo sukurtu psichoanalizės teorijų ir metodų rinkiniu. Ši terapijos forma siekia suprasti ir gydyti psichologines problemas, įtraukiant pasąmonės sluoksnio tyrimą, praeities patirties išaiškinimą bei konfliktų ir nepatogumų atskleidimą.

Psichoanalitinė psichoterapija remiasi pagrindiniais psichoanalizės principais, tokiomis kaip:

1. Nesąmoningumas: Psichoanalitinė psichoterapija teigia, kad dauguma žmonių mintys, jausmai ir motyvacija yra iš dalies kontroliuojami pasąmonėje, o ne sąmoningai valdomi.
2. Nesąmoningų konfliktų buvimas: Psichoanalitinė psichoterapija teigia, kad psichologinės problemos dažnai kyla iš vidinių konfliktų tarp skirtingų impulsų, troškimų ir poreikių, kurie gali būti nesąmoningi ir nežinomi pacientui.
3. Praeities įtaka: Psichoanalitinė psichoterapija mano, kad ankstyvosios gyvenimo patirtys, ypač vaikystėje, gali turėti ilgalaikę įtaką asmenybės vystymuisi ir psichologinėms problemoms.
4. Perkėlimas: Psichoanalitinė psichoterapija suteikia didelį dėmesį paciento jausmų ir santykių su terapeutu analizei. Tai vadinama perkėlimu, kur pacientas perkelia savo jausmus ir patirtį iš ankstesnių santykių į terapeutą, o tai leidžia išaiškinti ir suprasti šiuos santykius.
5. Atkryčiai: Psichoanalitinė psichoterapija pripažįsta, kad tam tikri psichologiniai simptomai gali atsirasti arba pasunkėti gydymo metu. Šie atkryčiai laikomi svarbia dalimi gydymo proceso ir galimybe tyrinėti ir išspręsti problemas iš giluminių psichologinių lygių.

Psichoanalitinė psichoterapija vyksta individualiose sesijose, kurios gali tęstis ilgą laiką, net kelis metus. Terapeutas skatina pacientą laisvai kalbėti apie savo mintis, jausmus, svajones ir anamnezės detales. Terapeutas tada padeda pacientui išaiškinti ir suprasti savyje slypinčius nesąmoningus veiksnius ir konfliktus, taip suteikdamas galimybę giliai psichologinei transformacijai ir asmenybės pokyčiams.

Kada taikoma: 

Individuali psichoterapija gali padėti asmeniui įvairiose situacijose ir su skirtingais tikslais, siekiant asmenybinių struktūtinių giluminių pokyčių, norint pagiliniti savęs supratimą ir sąmoningumą. Individuali psichoterapija gali būti naudinga:

1. Emocinės sveikatos sutrikimai: depresija, nerimas, posttraumatinį stresą, panikos priepuoliai, fobijos ir kiti emocinės sveikatos sutrikimai. 
2. Sunkumai tarpasmeniniuose santykiuose.
3. Savigarba ir asmeninio augimo tikslai.
4. Susidūrimas su gyvenimo pokyčiais ar sunkumais: Individuali terapija gali būti naudinga, kai asmuo susiduria su gyvenimo pokyčiais, kaip skyrybos, netektis, darbo praradimas arba kiti sunkumai.